Bendri duomenys.

  • Sostinė – Kairas
  • Plotas – 1002 071 kv. Km.
  • Gyventojų skaičius – 82,06 mln. (2013)
  • Pagrindinė kalba – arabų
  • Pagrindinė religija – islamas
  • Piniginis vienetas – Egipto svaras
  • Klimatas – labai karštos vasaros, švelnios žiemos

Geografija.

Šiaurės rytų Afrikos šalis, besiribojanti su viduržemio jūra šiaurėje ir Raudonąja jūra rytuose. Egiptas turi bendras sienas su Libija vakaruose, Gazos ruožu šiaurės rytuose ir Sudanu pietuose. Šalis taip pat apima dalį Sinajaus pusiasalio. Daugioausiai Egipto gyventojų yra susitelkę ties Nilo upės slėniu, kuris tekėdamas iš pietų į šiaurę jūros link, palieka sąnašų sluoksnį ir taip abiejose priekrantėse suformuoja siaurą derlingą ruožą. Likusią šalies dalį daugiausiai užima dykumos: Rytų arba Arabijos, plyti rytuose, o Vakarų bei Libijos dykumos-vakaruose. Ten, kur Nilasįteka į viduržemio jūrą, susidarė trikampė, prie jūros 240 km pločio, delta. Paradoksalu, tačiau šalyje, kurioje nuolat trūksta kritulių bei naudojamas dirbtinis drėkinimas, nuo kasmetinių Nilo potvynių buvo apsisaugota 1971 m. pastačius Asuano užtvanką. Ka dir kaip būtų, užtvankos vietoje susiformavęs Nasero ežeras iš esmės užėmė tą vietą, kuri pagal svarbą Egipto žemės ūkiui ir ekologijai nuo neatmenamų laikų priklausė Nilui. Upei taip pat kelia grėsmę spartus žmonių skaičiaus augimas.

Istorija.

Egipto istorija aprėpia 5000 metų, tačiau vieningesnė bendruomenė pradėjo rastis apie 3200 m. pr. Kr.senąsias Aukštutinio ir Žemutinio Nilo karalystes iš eilės valdė 31 dinastija. Šį laikotarpį galima padalinti į Senąją valstybę, kaiХХVI a. per. Kr. Buvo pastatytos didžiausios Gizos piramidės, Viduriniąją valstybę ( apie XXII-XVIII a. per. Kr.), kai pastatytas Luksoras ir Naująją valstybę, prasidėjusią 1580 m. pr. Kr., kai Egipto buvo išvyti semitai hiksai, ir pasibaigusią 1370 m. per. Kr.

Egiptas buvo helenistinės kultūros centru Aleksandrui Didžiajam nukariavus šalį 332. M. per. Kr. Ir įkūrus naują sostinę-Aleksandriją, pagrindinį Egipto uostą šiomis dienomis. Skilus jo imperijai, Aleksandrą pakeitė Ptolemajas, o graikų įtaka pasibaigė kartu su tragiškais Kleopatros ir Marko Antonijaus ryšiais ir jos mirtimi 30 m. per. Kr. Tais pačiais metais Egiptą nukariavo Augustas ir šis tapo iš pradžių Romos, o vėliau ir Bizantijos provincija. Įsiveržus Napoleonui ir prancūzams užgrobus Egiptą 1798-1801 m. prasidėjo bendravimas su Europa. Po to, kai Muchamedas Alijus išvijo prancūzus, 1805 m. buvo įvesti vicekaraliaus ir pašos paveldimi titulai. Muchamedas Alijus, kurio dinastija tęsėsi iki 1952 m. mirė 1849 m. ir yra laikomas dabartinio Egipto įkūrėju.

Valdant jo įpėdiniams Egiptą pasiekė britų ir prancūzų investicijos, kurių dėka 1869 m. pastatytas Sueco kanalas, pavertęs Egiptą strategiškai svarbia šalimi. Britų įtaka Egiptui itin sustiprėjo po 1882 m., jam tapus britų protektoratu, nors formaliai šalis priklausė Osmanų imperijai iki 1914 m. Tais pačiais metais buvo įvesta D. Britanijos kariuomenė, išbuvusi šalyje iki 1922 m. paskelbtos Egipto karalystės nepriklausomybės.

Po Izraelio susikūrimo 1948 m. Egiptas įsitraukė į pirmąjį arabų-Izraelio karą. 1952 m. kariuomenės nuverstas korumpuotas karalius Farukas pabėgo iš šalies. Muchamedas Nagibas paskelbė Egiptą respublika, o save prezidentu, tačiau jo vietą 1954 m. uzurpavo ministras pirmininkas Gamalis Abdel Nasseras 91918-70). Nasseras nacionalizavo Suecco kanalą, o tai sukėlė Izraelio, D. Britanijos ir Prancūzijos protestus. Po konfliktų dėl sienos tais pačiais metais į Egiptą įsiveržė Izraelis. Norėdamos apsaugoti kanalą, kurį Nasseras buvo uždaręs, įsikišo Prancūzijos ir D. Britanijos kariuomenės. Kanalas buvo atvertas po trijų savaičių, tarpininkaujant JT. 1958 m. Egiptas ir Sirija susivienijo į Jungtinę Arabų Respubliką. Sirija iš jos pasitraukė 1961 m. , tačiau Egiptas išlaikė pavadinimą iki 1971 m. ir vėliau pasivadino Egipto Arabų Respublika.Nasserą 1970 m pakeitė Anwaras sadatas. Karai su Izraeliu vyko ir toliau: 1967 m.-Šešių dienų karas, 1973 m.- Jom Kipuro, arba Spalio, karas. Vėl buvo užblokuotas Sueco kanalas. Taiką su Izraeliu pavyko atkurti 1973 m. Camp Davido susitarimu. Izraelis paliko Sinajaus pusiasalį 1982 m. , bet vis dar lieka neišspręstas izraeliečių okupuotų Palestinos teritorijų klausimas. Egiptas buvo pašalintas iš Arabų lygos, o Sadatas nužudytas per islamiškąjį džihadą 1981 m. Po jo prezidentu tapo Hosnis Mubarakas. Pastaruoju metu islamiškasis fundamentalizmas šalyje vis labiau plinta. 1989 m. Mubarakas pasiekė, kad Egiptas būtų grąžintas į Arabų lygą, ir pagerino santykius su Vakarais.

 

Įdomūs faktai:

  • Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, Sacharos dykuma, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis.
  • Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu).
  • Egipte galima išskirti keletą gamtinių regionų.
  • Sacharos dalis, esanti į vakarus nuo Nilo slėnio vadinama Libijos dykuma. Šidykuma užima 2/3 šalies teritorijos.
  •  Aukščiausia Egipto vieta yra Sinajaus pusiasalio kalnai, iškylantys iki 2637 m (Kotrynos kalnas).
  • 162 km ilgio Sueco kanalas, trumpiausiu keliu jungia Atlanto ir Indijos vandenynus.

Informacija turistams:

  1. Keliaujant į Egiptą, būtina pamiršti visas išankstines nuostatas, kurios lyg migla gali paslėpti nuo jūsų viską, ką slepia ši šalis. Egiptas visus metus turi ko pasiūlyti iškantiems įvairiausių atostogų: nerūpestingos atostogos su „viskas įskaičiuota“, kruizas Nilu, istorinės ekskursijos ir žygiai keturračiais bei džipais.
  2. Dažniausiai lietuvaičiai renkasi patogias atostogas Egipo poilsio kurortuose, kurių populiariausi yra saulėtoji Hurgada, nardytojų pamėgtas Šarm aš Šeichas, šeimų ir porų poilsio oazė Marsa Alamas ir visai neseniai būriuotojų atrastas Dahabas. Tačiau, kad atostogos neprailgtų kiekvienas gali rinktis ir papildomas ekskursijas ar planuoti pažintinę kelionę po šią saulėtą šalį.
  3. Nilas, visos Egipto faraonų civilizacijos maitintojas, vis dar plukdo savo vandenis, nuo Egipto šiaurinės sienos, pro Abu Simbelio šventyklą, autentiškus Nubijos kaimus, pro Asuaną, kur granito kasykloje vis dar ilsisi nebaigtas tašyti įskilęs obeliskas, esantis čia nuo faraonės Chačepsutės laikų. Čia, Egipto šiaurinėje dalyje pajusite tikrąjį archajiškumą. Čia gyvena nubių tautelė, kuri kariavo ir vėl taikėsi su galingaisiais faraonais – vietiniai gyventojai čia labai saviti, draugiški, smalsūs, o jų oda gerokai tamsesnė nei kitur šalyje, saulė čia ypatingai kaitri. Būna metų, kai šiaurės Egipte neiškrenta nė lašo lietaus, tad jei netyčia Jums teks patirti lietų – Jus laimingas žmogus.
  4. Lankantis už kurortų ribų rekomenduojame išbandyti plaukimą Nilu senoviniu laivu iki Luksoro, kur rasite tikrą Karalių slėnį. Jau pats plaukimas veikia hipnotizuojančiai –  vakare,  abiejų Nilo krantų gyventojai ruošiasi miegui, aplink girdisi tik atėjusių atsigerti gyvulių garsai, tyliai pliuškena į vandenį laivo mechanizmas, saulė, kepinusi per dieną, dabar skleidžia malonią, mintis atpalaiduojančią šilumą, laikas pranyksta ir ateina suvokimas, kad niekas nepasikeitė, viskas buvo lygiai taip pat  ir prieš 4 tūkstančius metų.
  5. Egipte smėlis ir sausas klimatas saugo patikimai dar daug neatrastų Egipto lobių: tai ir Raudonosios jūros povandeninis pasaulis, ir Aleksandrijos istorija, didžiosios Gizos piramidės, senoji sostinė – Tėbai, Sueco kanalas, dykuma bei nakvynė joje po atviru  žvaigždėtu dangumi. Nebijokite keliauti ir atrasti Egiptą!