Bendri duomenys.

  • Sostinė – Nukas
  • Plotas – 2 175 600kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   57 564 (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – eskimų, danų, anglų
  • Pagrindinė religija – evangelikų, liuteronų
  • Valiuta – Danijos krona
  • Klimatas – nuo antarktinio iki subarktinio, vėsios vasaros, šaltos žiemos

Geografija.

Grenlandija didžiausia pasaulio sala, yra Atlanto vandenyno šiaurėje, į šiaurės rytus nuo Kanados. Didžioji šios salos dalis yra už Šiaurės poliaračio. Du šiauriniai Grenlandijos trečdaliai visą laiką dengiami 1500 metrų storio amžino įšalo, bet ten kur nėra ledo driekiasi smėlėtos lygumos. Daugiausia apgyvendinta sausra, uolėta pietvakarinė pakrantės sritis, kurioje įsikūrusi ir sostinė Nukas. Tiktai apie 5 procentai Grenlandijos ploto yra tinkama gyventi, o daugumą gyventojų sudaro eskimai ir Grenlandijojegimę baltieji.

Istorija.

Grenlandiją apie 982 metus atrado norvegų tyrinėtojas Erikas Raudonasis, kuris 986 metais įkūrė kolonijas vakariniame salos krante. Apie 1000 m. Grenlandiją pasiekė krikščionybė. 1261 metais kolonijos pripažino aukščiausią Norvegijos valdžią, tačiau XV a. pradžioje visi ryšiai su Europa nutrūko, o XVI a. apsilankę keliautojai kolonijų saloje jau neberado. Danijos kolonizacija prasidėjo XVIII a. ir Grenlandija 1953 m. tapo Danijos karalystės dalimi, o 1979 m. jai suteikta autonomija. Vis dėlto Danija tvarko gynybos reikalus ir kontroliuoja Grenlandijos užsienio politiką, nors salos gyventojai irgi šiek tiek dalyvauja šioje veikloje. Grenlandija kartu su Danija 1973 m. įstojo į Europos Bendriją (dabar Europos Sąjunga), bet 1985 m. iš jos išstojo po ginčo dėl žvejybos kvotų. Šiuo metu valstybės vadovė yra Margarita II, kuriai Grenlandijoje atstovauja vyriausiasis komisaras. Vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas.

Įdomūs faktai.                  

  • Jeigu ištirptų visi ledynai esantys Grenlandijoje, tai pasaulio vandenynuose vandens lygis pakiltų 7 metrais.
  • Grenlandija – didžiausias pasaulio žemynas.
  • Pirmieji žmonės Grenlandijoje įsikūrė prieš 4000 metų, o Europoje Grenlandija tapo žinoma tik 10 amžiuje.
  • 81 procentas Grenlandijos salos dengia ledynai.
  • Aukščiausia viršūnė saloje siekia 3700 metrų.

Informacija turistams: 

Išgirsti tylą – šio posakio prasmę geriausiai galima suprasti Grenlandijoje, kur civilizacijos nepaliesta gamtos didybė užgniaužia kvapą, kai aplink tave tik akinamai balti ledynai ir skaisčiai mėlynas dangus. Grenlandijai pažinti yra keletas būdų – žeme, lekiant rogėmis šunų kinkiniais, jūra, plaukiojant tarp sunkiai įsivaizduojamo dydžio ir amžiaus ledkalnių, arba iš viršaus, skrendant mažu lėktuvėliu ar malūnsparniu. Iš paukščio skrydžio, skrendant mažu lėktuvu arba malūnsparniu, vaizdas ne mažiau įspūdingas negu plaukiant valtimi. Gali pamatyti, kaip didžiuliai ledo luitai atlūžę krenta į vandenį, o nusileidus ant žemės išgirsti, kaip nuo didžiulio svorio ir spaudimo ledas griaudžia ir traška lyg griaustinis.

Dažniausiai šį egzotišką pasaulio kraštą keliautojai ryžtasi pažinti derinant kelionę į Islandiją, nuo kurios neilgo skrydžio metu galite pasiekti Narsarsuang oro uostą. Atvykus į šią atšiaurią šalį rekomenduojame pakrantes stebėti plaukiant mažomis valtelėmis arba nedieliu kruizu, aplankant Eriko fiordus iki pat Qaqortoq kaimo. Smagu pasižvalgyti nedidukus miestelius bei kaimelius, stebėti kaip ramiai vyksta kasdienis vietinių gyvenimas kaip jie stropiai visą vasarą ruošiasi ilgajai net devynis mėnesius besitęsiančiai žiemai, žvejoja bei dirba mažuose soduose, įnvestuojant ne tik visą šviesios dienos laiką, bet ir begalinę meilę darbui ir kraštui. Šios geros emocijos jaučiamos ir ragaujant ypatinga ir tikrai savitą vietinį maistą, kuris gali būti patiektas net kruizo metu, kuriuose įprastai tiekiamas mums įprastas maistas.

Didysis penketas yra ne tik Afrikoje, bet ir Arktyje. Tai penkios veiklos, kurių neišbandžius negalima palikti salos – pasivažinėjimas šunų kinkiniais, žalsvos šiaurės pašvaistės stebėjimas, plaukimas tarp vandenyje „šokančių“ ledkalnių, susipažinimas ir pabendravimas su šiose sąlygose gyvenančiais vietiniais žmonėmis – inuitais ir banginių stebėjimas. Tačiau tai ne vienintelė veikla saloje: kopinėjimas kalnais ir ledynais, sniegominiliai, plaukimas baidarėmis, žygiai į slėnius, būriavimas, karštųjų versmių malonumai, žvejyba, medžioklė, buivolų stebėjimo safaris, laukinių arkties gyvūnų – baltųjų lokių – gyvenimo stebėjimas ar … nardymas. Nepaisant gausybės pramoginių galimybių, šalyje, kad ir kur bekeliautumėte, sutiksite nedaug turistų, visi jų planuojasi kelionę labai iš anksto, nes sezonas čia trunka vos tris vasaros mėnesius.

Būkite pioneriais, atraskite šį unikalų sezoninį kraštą skubiau.