Bendri duomenys.

  • Sostinė – Nuakšotas
  • Plotas – 1 030 700 kv. km.
  • Gyventojų skaičius – 3,89 mln.  (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – arabų
  • Pagrindinė religija – musulmonų sunitų
  • Valiuta – Ugija
  • Klimatas – karšta ir sausa, lietūs pietuose liepą – rugsėjį

Geografija.

Du trečdalius Mauritanijos Respublikos, valstybės šiaurės vakarų Afrikoje, teritorijos dengia dykumos, daugiausia Sacharos dykuma, o dauguma jos žmonių gyvena klajoklinį gyvenimą kartu su savo avimis ir galvijais. Likusi gyventojų dalis, daugiausia juodaodžiai afrikiečiai, yra susikoncentravę Sahelio regiono pietvakariuose

Istorija.

Romėnai vadino savo provinciją šiaurės vakarų Afrikoje – Mauritania, pagal ten gyvenusių maurų ar berberų genčių vardus. Iki XI ir XII a. čia buvo berberų galios centras, kai su Almoravidų dinastija, sukūrusia imperijas Alžyre, Maroke ir Ispanijoje, atkeliavo islamas. XIV – XV a. Mauritanija įėjo į Malio imperijos sudėtį. Arabų nomadų gentys dominavo šalies gilumoje, o europiečių atramos postai kūrėsi pakrantės zonoje. 1903 m. Mauritanija tapo Prancūzijos protektoratu, o 1920 m. – Prancūzų Vakarų Afrikos kolonijos dalimi. Visišką nepriklausomybę Prancūzijos sandraugoje ji gavo 1960 m. – tuomet vienpartiniuose rinkimuose išrinktas pirmasis prezidentas Moktaras Uld Dadahas. Marokas užprotestavo Mauritanijos nepriklausomybę, kurį laiką stengdamasis ją prisijungti. Vis dėlto reikalai pakrypo gerojon pusėn, kai Maroko karalius Hasanas II atskleidė savo planus padalinti Vakarų Sacharą. 1976 m. Ispanija pasitraukė iš šios teritorijos, Marokas prisijungė 66 proc., o Mauritanija likusį trečdalį pietinėje dalyje, kurios, praėjus trejiems metams, atsisakė po POLISARIO partizanų puldinėjimų siekiančių nepriklausomybės.

Moktaras Uldas Dadahas, po nepriklausomybės – vienintelis prezidentas, buvo pašalintas po karinio perversmo 1978 m. ir šalyje įsigalėjo karinė shunta. 1984 m. vis dar esant kariniam režimui, prezidentu tapo Mauja Uld Sid Achmed Taja. 1991 m. buvo priimta nauja konstitucija ir įteisinta nacionalinė asamblėja, o po metų daugiapartiniai rinkimai. Nuo 2009 metų šalies prezidentas yra Mohamedas Uldas Abdelazizas.

Įdomūs faktai.

  • Mauritanija administraciškai suskirstyta į 12 vilajų, šios toliau skirstomos į departamentus, kurių šalyje iš viso yra 44.
  • Aukščiausia šalies vieta Kediet Idžilio masyvas, sudarytas iš magneto (aukštis – 915 m).
  • Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja nuo 16–20 °C (nuo gruodžio iki kovo ar balandžio) iki 30–32 °C likusiu metų laiku.
  • Mauritanijos ekonomika yra padalinta į dvi dalis: į žemės ūkį ir kalnakasybą, kuri atsirado 6-ajame dešimtmetyje.
  • pie trečdalį gyventojų sudaro arabizuotos vietinės gentys, daugiausia priklausančios berberų grupei (taip vadinamieji maurai) bei šviesesnės odos spalvos arabai.
  • Mauritanija žymi mauriškos architektūros paveldu – išlikę keli senoviniai maurų oazių miestai, dabar įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą, –  Tidžikdža, Šingetis, Uadanas, Ualata.