Bendri duomenys.

  • Sostinė – Niamėjus
  • Plotas – 1 267 000  kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   17,83 mln.  (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – prancūzų
  • Pagrindinė religija –  musulmonų
  • Valiuta – Afrikos finansinės sandraugos frankas
  • Klimatas – labai karšta ištisus metus, lietūs liepą – rugpjūtį

Geografija.

Iš visų pusių sausumos apsupta subsacharos Vakarų Afrikos valstybė Nigeris turi septynias kaimynes: Alžyrą, Libiją, Čadą, Nigeriją, Beniną, Burkina Fasą ir Malį. Valstybės pavadinimas kilęs nuo Nigerio upės. Maždaug centre, prie Agadeso miesto, stūkso dalinai vulkaninės kilmės Ayro kalnai. Kitur daugiausia dykumos, su smėlio kopomis ir kalvotomis vietovėmis šalies šiaurėje ir savanomis, tinkamomis galvijininkystei ir ribotai žemdirbystei, pietuose. Klimatas karštas ir sausas, dulkėta.

Istorija.

Nigerio tautų istorija prasidėjo I mūsų eros tūkst. Pirmaisiais mūsų eros amžiais buvo apgyvendintas Ayrais, Nigeryje suklestėjo garsūs prekybiniai miestai. Dabartinės Nigerio teritorijos pietinė dalis priklausė Sahelio civilizacijai, ir ruože tarp Nigerio upės ir Čado ežero apie VIII a. aukštą kultūrą sukūrė hausai.  Hausu valstybės  (Gobiras, Kacina, Kanas, Zamfara) ir kiti apėmė tiek šiaurės Nigerijos tiek pietų Nigerio teritorijas. XI-XIV a.  hausų teritorijoje įsitvirtino islamas, suklestėjo savitas menas ir kultūra. Hausai kontroliavo pelningą prekybą. Tuo pat metu vakarinė Nigerio dalis priklausė Malio, vėliau Songajaus valstybėms. Rytinėje dalyje prie Čado ežero susikūrė Kanemo,  Bornu valstybės.

18 a. pabaigoje pietinio Nigerio teritorijoje prasidėjo fulbių džihadas ir fulbiai sukūrė čia Sokoto kalifatą, apėmusį taip pat ir šiaurės Nigeriją.XIX ir XX a. sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo padalinti tarp  Prancūzijos Vakarų Afrikos ir Britų Šiaurės Nigerijos, tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. 1960 m. jis išsikovojo nepriklausomybę iš Prancūzijos. Pirmuoju prezidentu, esant vienpartiniam civiliniam režimui, tapo Hamanis Dioris. 1991 m. sudaryta pereinamoji vyriausybė, padėjusi pamatus daugiapartiniams rinkimams, įvykusiems 1993 m. 1993 m. Barė tapo prezidentu, o 1999 m. jis buvo nušalintas perversmo metu. Šiuo metu šalies prezidentas yra Mahamadou Issoufou.

 

Įdomūs faktai.

  • Nigeris yra suskirstytas į 7 departamentus ir vieną sostinės rajoną. Departamentai suskirstyti į 36 aplinkinius rajonus, kurie dar sudalinti į 129 komunas.
  • Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis – 5 697 kilometrų.
  • Žemiausias taškas yra Nigerio upė, kuri yra pakilusi 200 metrų virš jūros lygio.
  • Aukščiausia viršukalnė – Monts Bagzane, kurios aukštis yra 2 022 metrai.