Bendri duomenys.

  • Sostinė – Managva
  • Plotas – 129 494 kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   6,08 mln. (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – ispanų
  • Pagrindinė religija – Romos katalikų
  • Valiuta – viena kordoba
  • Klimatas – karšta ištisus metus, vėsiau kalnuose, lietūs sausį – lapkritį

Geografija.

Nikaragva – didžiausia, tačiau rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė tarp Ramiojo ir Atlanto (Karibų jūros) vandenynų, besiribojanti su Hondūru šiaurėje bei Kosta Rika pietuose. Iš šiaurės vakarų į pietryčius šalį kerta pagrindiniai Centrinės Amerikos Kordiljerų kalnai. Besitęsiančioje palei Nikaragvos ir Hondūro pakrantę Karibų Moskitų kranto žemumoje, per kurią teka didelės upės, gausu drėgnų atogrąžų girių ir pelkynų. Taip pat žemoje Ramiojo vandenyno pakrantėje yra du dideli Managvos ir Nikaragvos ežerai, kurių vakariniai krantai šliejasi prie itin seismiškai nestabilaus regiono su jame išbarstytais derlingais slėniais. Šioje vietovėje dažni žemės drebėjimai, žemių nuošliaužos ir uraganai.

Istorija.

Kolonizuota ispanų 1524 m. Nikaragva ištrūko iš Ispanijos globos 1821 m. ir po trumpos narystės Centrinės Amerikos Federacijoje, iš kurios išstojo 1838 m., tapo nepriklausoma valstybe 1854 m. XIX a. šaliai didelę žalą padarė pilietinis karas ir D. Britanijos bei JAV įsikišimas. Kaip XIX a. 5 dešimtmetyje Kalifornijoje buvo rasta aukso, Jungtinės Valstijos planavo nutiesti kanalą, kuris per sąsiaurius jungtų Ramųjį vandenyną su Meksikos įlanka, taigi nuo tada Nikaragva tapo JAV strateginiu interesu. Artimi ryšiai su D. Britanija užsimezgė Nikaragvos prezidentu esant Jose Santosui Zemalya, tačiau 1909 m. pasibaigus jo valdymui šalyje prasidėjo pilietinis karas. 1912 m. JAV jūrų pėstininkai buvo išsiųsti į Nikaragvą ginti naujo proamerikietiško rėžimo, o 1916 m. Jungtinėms Valstijoms suteiktos išimtinės teisės statyti kanalą. Tai įžiebė partizaninį judėjimą, vadovaujamą Augusto Cesaro Sandino. 1933 m. Jungtinių Valstijų karinės pajėgos atsitraukė, prieš tai suformavusios Anastasio Somozos vadovaujamą Nacionalinę gvardiją, skirtą kovai su sukilėliais. Po metų Sandino buvo nužudytas, 1937 m. Anastasijas Somoza tapo prezidentu, taip pradėdamas dešinės pakraipos JAV remiamų diktatorių dinastiją, valdžiusią šalį iki 1990 m. Pralaimėję 1990 m. daugiapartiniuose rinkimuose, sandinistai užleido valdžią Nacionalinės Opozicinės Sąjungos koalicijos vyriausybei. Daugelį jos vadovės Violetos Chamorro pradėtų šalyje reformų blokavo kairiųjų dominuojamos profsąjungos. 1996 m. ji pralaimėjo liberalui Asnaldui Alemanui, kuris, apkaltintas korupcija, 2003 metais atsidūrė kalėjime. 2002 metais valstybės ir vyriausybės vadovas išrinktas prezidentas Enrique Bolanos, o nuo 2007 metų prezidento pareigas eina Danielis Ortega Saavedra.

Įdomūs faktai.                  

  • Nikaragva – pirmoji Centrinės Amerikos valstybė, kurioje prezidente buvo išrinkta moteris.
  • Nikaragvos teritorijoje yra didžiausias Lotynų Amerikos ežeras, kuriame gyvena rykliai.
  • Beisbolas – populiariausia sporto šaka šalyje.
  • Nikaragva didžiausia šalis Centrinėje Amerikoje.
  • Šalyje aptinkama daugiau nei 1050 gyvūnų ir 7590 augalų rūšių, apie 70 iš jų yra endeminės.
  • Nikaragvos, kaip ir daugelio kitų Lotynų Amerikos šalių, kultūra susidarė susimaišius europiečių (ypač ispanų), indėnų ir juodaodžių kultūroms.