Bendri duomenys.

  • Sostinė – Asunsjonas
  • Plotas – 406 750 kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   57 564 (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – ispanų
  • Pagrindinė religija – Romos katalikų 96 proc.
  • Valiuta – vienas garanis
  • Klimatas – karštos vasaros, drėgnos, švelnios žiemos

Geografija.

Paragvajus – sausumos valstybė Pietų Amerikoje, besiribojanti su Bolivija šiaurės vakaruose, Brazilija šiaurės rytuose ir Argentina pietuose bei pietvakariuose. Šalis plyti apibus Paragvajaus upės, pietryčiuose ją nuo Argentinos skiria Paranos upė. Įspūdinga šios upės Itaip užtvanka, pastatyta bendrai su Brazilija, yra didžiausia pasaulyje hidroelektrinė. Žolinga Gran Čako lyguma, nusitęsianti į Argentiną, šiaurės rytuose virsta krūmynais. Paragvajuje nėra aukštikalnių, daugumoje plyti pelkėtos lygumos ir miškai, aukščiausias taškas – Čero Pero kalnas (842 m.). Gyventojai susitelkę pietinėje šalies dalyje.

Istorija.

Vietiniai Paragvajaus gyventojai – guaraniai. Šalį Senajam Pasauliui 1526 m. atrado Sebastianas Cabotas, o po dešimties metų ispanų kolonistai įkūrė sostinę Asunsjoną. Nuo maždaug 1600 metų Paragvajus iš esmės buvo teokratinė valstybė, valdoma jėzuitų, kurie atkeliavo kaip misionieriai skleisti krikščionybės tarp guaranių. Juos išvarius 1797 m. Paragvajus buvo pavaldus Peru karalystei iki 1776 m. po to – Argentinos karalystei.  1811 m. šalis tapo nepriklausoma nuo ispanų. 1865 m. Paragvajus įsivėlė į niokojantį penkių metų karą su Trijų aljansu – Brazilija, Argentina ir Urugvajumi, per kurį žuvo du trečdaliai Paragvajaus vyrų ir buvo prarasta pusė teritorijos. Po karo sekė penkiasdešimt metų trukusi stagnacija, pasižymėjusi revoliucijomis ir pasienio ginčias su Bolivija, kuri siekė užvaldyti Paragvajaus upės uostą. Šis konfliktas išsirutuliojo į 1932-1935 m. Čako karą. Į šalį įsiveržus penkioms Pietų Amerikos valstybių ir JAV kariuomenėms konfliktas buvo sureguliuotas, o 1938 m. Taikos sutartimi Paragvajui gražinta Bolivijos užgrobta teritorija. 1940 m. prasidėjo politiniai neramumai, kurie baigėsi 1954 m. kariniu perversmu, generolui Alfredui Strossneriui užgrobus valdžią. Jis nuverstas 1989 metais. Nepaisant, 1992 m. priimtos konstitucijos, demokratija sunkiai skinasi kelią, klesti plačiai įsišaknijusi korupcija. Nuo 2003 m. šaliai ir vyriausybei vadovavo Nicanoras Duarte Frutosas, o šiuo metu prezidentas yra Federico Franco.

Įdomūs faktai.                  

  • Paragvajus išsidėstęs centrinėje Pietų Amerikos dalyje, dėl to dažnai vadinamas Corazón de Sudamérica („Pietų Amerikos širdim“).
  • Visas Paragvajaus upių tinklas priklauso Paranos (La Platos) baseinui.
  • Didžiausios upės: Paragvajus, Parana, Pilkomajas, Apa, Akipadanas, Tebikuari, Verdė, Guasu. Didžiosiose upėse gausu salų, o jų pakrantėse – ežerų, pasipildančių potvynių metu.
  • Vidutinė sausio mėnesio temperatūra vyrauja apie 28 °C, tačiau Čiako srityje gali pasiekti net 40 °C.
  • Etniškai, socialiai ir kultūriškai Paragvajus – viena homogeniškiausių Lotynų Amerikos valstybių. Net apie 95 % Paragvajaus gyventojų yra metisai (ispanų ir indėnų gvaranių kilmės).
  • Paragvajaus kultūra – europietiškos ir indėniškos kultūrų mišinys.