Bendri duomenys.

  • Sostinė – Rijadas
  • Plotas – 2 149 690 kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   28,83 mln. (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – arabų
  • Pagrindinė religija – musulmonų sunitų
  • Valiuta – Rialas
  • Klimatas – karšta ir sausa vidinėje šalies dalyje, vėsiau ir drėgniau pakrantėje

Geografija.

Užimanti 80 proc. Arabijos pusiasalio, Saudo Arabija yra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose. Daugiausiai teritorijos užima dykumos, kurių viena – ar Rub al Chali dykuma šalies pietuose – yra didžiausia ir tuščiausia smėlio erdvė pasaulyje. Šalis ribojasi su Jordanija šiaurėje, Iraku – šiaurėje ir šiaurės rytuose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emyratais – rytuose ir Jemenu bei Omanu – pietuose ir pietryčiuose. Vakaruose driekiasi Chidžazo pakrantės lyguma, o pietvakariuose yra Asiro kalnų regionas, kuriame Savdos kalnas iškyla iki 3133 m. aukščio. Centrinėje šalies dalyje plyti Nadždo plynaukštė ir sostinė Rijadas.

Istorija.

Saudo Arabija savo teritorijoje turi dvi švenčiausias islamo vietas – Meką, kurioje 570 m. gimė pranašas Mahometas, ir Mediną, kurioje jis palaidotas. Šalies ištakos glūdi XVIII a., kai Al Saudų šeima siekdama paremti musulmonišką vahabizmo judėjimą, suvienijo Nadždo gentis ir apie 1830 m. įkūrė sostinę Rijadą. 1870 m. Chidžazą ir al Chasą valdė Osmanų imperija. XIX a. pab. konkuruojanti Ibn Rašidų dinastija tapo Nadžio valdovais. Abdul Azizas ibn Saudas atsakė beduinų sukilimu ir 1902 m. atsiėmė Rijadą. Apie 1913 m. al Chasą buvo atgauta iš turkų, o po dviejų metų britai pripino Abdul Azizą Nadždo ir al Chaso sultonu.

Per I pasaulinį karą po britų remiamo arabų sukilimo buvo galutinai išvaryti turkai bei iškilo dabartinė karalystė. To buvo pasiekta, kai Nadždą ir Chidžazą suvienijo Abdul Azizas ibn Saudas, kuris 1926 m. buvo paskelbtas abiejų kraštų valdovu. 1932 m. sultonatas pavadintas Jungtine Saudo Arabijos karalyste, nors ir po šiai dienai atsiranda ebejojančių Saudo dinastijos teisėtumu. 1933 m. JAV buvo leista ieškoti naftos. Ši permaina pertvarkė šalies ekonomiką, o Saudo Arabija tapo didžiausia naftos tiekėja Artimuosiuose Rytuose. 1953 m. mirus Abdul Azizui, jį pakeitė Saudas, kurris išsiuntė kariuomenę į Jemeną. Jis atsisakė posto 1964 m. ir karaliumi tapo Faisalis. 1975 Faisalis buvo nužudytas, o į sostą 1975 m. į sostą atėjo Chalidas. Kai 1979 m. šiitų fundamentalizmas pradėjo tvirtėti. 1980-1988 m. Iranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų užpuldamas Saudo Arabijos laivyną. 1980 m. mirus Chalidui, jį pakeitė karalius Fahdas. 1987 m. diplomatiniai ryšiai su Iranu nukentėjo, kai iraniečių piligrimų chadžos metu kilus panikai žuvo 1400 žmonių. 1991 m. Saudo Arabija prisijungė prie šalių, kovojančių prieš Iraką Persijos įlankos kare, tačiau neparėmė 2003 m. JAV įsiveržimo į Iraką. Šiuo metu šalį valdo karalius Salman bin Abdulaziz.

Įdomūs faktai.                  

  • Saudo Arabija – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose rytuose, pietvakarių Azijoje.
  • Saudo Arabija yra vienintelė šalis pasaulyje, kur moterims draudžiama vairuoti viešuose keliuose.
  • Saudo Arabija padalinta į 13 emyratų
  • Pagrindinė ekonomikos prekė -nafta.
  • Penkiskart per dieną islamą išpažįstantieji kviečiami melstis į mečetės minaretus, kurių yra visoje šalyje.
  • Savaitgalis prasideda ketvirtadienį, kadangi penktadienis laikomas švenčiausia savaitės diena musulmonams.