Bendri duomenys.

  • Sostinė – Damaskas
  • Plotas – 186 475 kv. km.
  • Gyventojų skaičius –   4,595 mln.  (2013 m.)
  • Pagrindinė kalba – arabų
  • Pagrindinė religija – musulmonų
  • Valiuta – Sirijos svaras
  • Klimatas – vidutinis pakrantėje, vasaros karštos ir sausos krašto gilumoje, šaltos žiemos, sniegas aukštumose

Geografija.

Sirija, Levanto šalis Artimuosiuose Rytuose, daugiausia dengiama plokščiakalnio, šiaurės rytuose drėkinamo Eufrato ir jo intakų. Šalies pietvakariuose kyla Antilibano kalnai su Hermono viršukalne ir Golano aukštumos. Sirija sausumoje ribojasi su Izraeliu, Libanu, Turkija, Iraku ir Jordanija. Sirijos dykuma plyti šalies pietvakariuose, šiaurės rytuose želia pusiau sausos pievos, vakaruose prie Viduržemio jūros driekiasi siaura lyguma.

Istorija.

Išsidėsčiusi ant prekybos kelio taip Viduržemio jūros ir Mesopotamijos, Sirija vadinta teritorija kadaise apėmė Libaną, Jordanijos, Izraelio, Saudo Arabijos ir Irako dalis. Antikoje joje gyveno įvairios tautos, tarp jų semitai amoritai, kanaaniečiai, žydai ir finikiečiai, pastarieji įkūrė prekybos punktus pakrantėje. 333 m. pr. Kr. Siriją užvaldė generolas Seleukas Nikatoras, kuris atnešė į šalį helenistinę kultūrą ir įkūrė Antiochiją, kurioje šv. Paulius galiausiai įkūrė pirmąją Sirijos krikščionišką bažnyčią. 633 m. Siriją nukariavo arabai ir palaipsniui šalis priėmė  islamą. Jau VII a. vid. Damaskas tapo klestinčia Omejadų kalifato sostine, bet nusmuko, kai Abasidai 750 m. perkėlė kalifato centrą į Bagdadą. 1055 m. Siriją užgrobė turkai seldžiukai. Sirija tapo Kryžiaus žygių, prasidėjusių 1096 m. taikiniu, tačiau galiausiai nugalėjo Saladinas. XIII a. Egipto mameliukų sultonai užvaldė šalį ir perkėlė sostinę į Damaską. 1516 m. Siriją užėmė turkai Osmanai ir valdė ją 400 metų, o 1839 m. vėl sugrįžo turkai.

XIX a. pab. Libane ir Sirijoje kilo arabų nacionalizmas. I pasaulinio karo metu D. Britanija ir Prancūzija rėmė separatistų judėjimus, sukilusius prieš Osmanų valdžią, kuri buvo panaikinta 1918 m., kai trumpam buvo atkurta Arabų karalystė. 1920 m. Sirija ir Libanas tapo Prancūzijos protektoratu. Sirija tapo visiškai nepriklausoma nuo Prancūzijos  1946 m. 1958 m. Sirija susivienijo su Egiptu į Jungtinę Arabų Respubliką. Visgi supratusi. Kad yra mažesnioji valstybė 1961 m. pasitraukė iš sąjungos ir atsikūrė kaip Sirijos Arabų respublika. 1970 m. Ba‘ath partijos gynybos ministras Hafezas Asadas užgrobė valdžią per bekraujį karinį perversmą ir tapo prezidentu po referendumo ateinančiais metais. Po 1973 m. Jom Kipuro karo, kai Sirija užpuolė Golano aukštumas ir atsiėmė tik mažą jų dalį. JT pajėgos okupavo demilitarizuotą zoną. Ryšiai tarp šalių atstatyti po ketverių metų. 1991 m. Sirijos kariai prisijungė prie JAV vadovaujamos koalicijos Persijos įlankos kare prieš Iraką. 1994 m. vyko derybos tarp Sirijos ir Izraelio dėl Golano aukštumų, tačiau jos, kaip ir vėlesnės diskusijos, baigėsi be rezultatų. 1998 m. santykiai su Izraeliu pablogėjo po to, kai arabų dirbamas žemes Golano aukštumose užgrobė izraeliečiai. Prezidentas Asadas mirė 2000 m. po 30 metų trukusio valdymo ir į valdžią atėjo jo sūnus Basharas al Asadas, kuris ir iki šių dienų išsilaikė valdžioje.

Įdomūs faktai.                  

  • Sirija yra padalinta į 14 gubernijų (muhāfazų), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus.
  • Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys.
  • Svarbiausia šalies upė – Eufratas, sudarantis 80 % Sirijos vandens resursų.
  • Pusę šalies užima Sirijos dykuma, nusidriekusi į Jordaniją, Vakarų Iraką, ir šiaurės Saudo Arabija.
  • Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje.
  • Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai.